- briedplaukis
- briedplaũkis, -ė adj. (2), bríedplaukis (1); S.Dauk rudširmis, raudširvis: Briedplaũkis arklys K. Jautis bríedplaukis J. Bríedplaukis ašvienis, kurs turi mišytą plauką, t. y. sartą ir širvą J. Pirko briedplaũkę kumelę Pš.
Dictionary of the Lithuanian Language.